BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Regioninės ir mažumų kalbos Europoje

2010-12-05 parašė indrevalaityte

Pagarba įvairioms kultūroms ir kalboms yra skiriamasis Europos Sąjungos požymis. Ji įtvirtinta Europos pagtrindinių teisių chartijoje, kurią 2000 m. priėmė ES vadovai. Regioninės ir mažumų kalbos saugomos specialia Europos Tarybos chartija.

Kalbų įvairovė - tai ne tik 23 oficialiosios Europos kalbos, bet ir regioninės bei mažumų kalbos. Jų yra daugiau kaip 60, nors tikras skaičius priklauso nuo to, kaip kalba apibrėžiama (pavyzdžiui, kas laikoma kalba ir kas tarme). Regionines ir mažumų kalbas vartoja iki 50 milijonų visos Europos gyventojų.

Visuotinai pripažįstamos trys regioninių ir mažumų kalbų apibrėžtys:

  • valstybės narės vidaus arba pasienio regionams būdingos kalbos, kurios nėra jokios ES šalies pagrindinė kalba. Tai pavyzdžiui baskų, bretonų, fryzų, katalonų, sardų ir velsiečių kalbos;
  • vienos ES šalies gyventojų mažumos vartojamos kalbos, kurios yra oficialiosios kitos šalies kalbos, pavyzdžiui, vokiečių kalba pietiniuose Danijos regionuose, prancūzų - Šiaurės Italijos Aostos slėnio regione, vengrų - Slovakijoje;
  • su teritorija nesiejamos kalbos, pavyzdžiui, romų arba žydų bendruomenių kalbos ( romų ir jidiš ).

Emigrantų kalbos taip pat yra mažumų kalbos. Imigrantų bendruomenės vartoja daug įvairių pasaulio kalbų. Iš jų išsiskiria turkų kalba, kuria kalba didelės turkų bendruomenės Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Kitos kalbos - Magrebo arabų (daugiausia vartojama Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje), taip pat urdų, bengalų ir hindi kalbos, kuriomis Jungtinėje Karalystėje kalba didelės grupės imigrantų iš Indijos subkontinento. Tokios atvežtinės kalbos oficialaus statuso Europos Sąjungoje neturi. Kai kurios šalys teikia paramą bendruomenėms, kad jų nariai toliau galėtų toliau mokytis kilmės šalių kalbų, o vaikai šių kalbų būtų mokomi mokyklose. Taip pat šios bendruomenės gali išsaugoti savo kultūros paveldą, išmokti priimančios šalies kalbą ir susipažinti su šios šalies kultūra. Kleių kalbų mokėjimas gali būti ir asmeninis turtas, kuris atveria puikias karjeros galimybes.

Rodyk draugams

Dažniausiai vartojamos Europos kalbos

2010-12-05 parašė indrevalaityte

Vokiečių kalba yra didžiausio skaičiaus ES gyventojų gimtoji kalba - maždaug 90 milijonų, t.y. 18 proc. ES gyventojų. Ši kalba vartojama kaip gimtoji ne tik Vokietijoje, bet ir Austrijoje, Šveicarijoje. Kiekviena šių kalbų - anglų, italų ir prancūzų - yra gimtoji 60-65 milijonų (12-13 proc.) ES piliečių kalba.

Vis dėlto anglų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą vartoja maždaug 38 proc. ES piliečių - daug daugiau negu vokiečių ar kitas kalbas - ir ji yra viena labiausiai paplitusių Europos Sąjungos kalbų. Apie 14 proc. ES piliečių kaip pirmąją užsienio kalbą vartoja vokiečių arba prancūzų. 2004 m. įstojus 12 naujų valstybių narių, pasitvirtino anglų kalbos, kaip naujos Europos Sąjungos lingua franca statusas. Tačiau sustiprėjo ir vokiečių kalbos, kuri dabar yra tokia pat svarbi kaip ir prancūzų kalba, padėtis.

Daugiausiai Europoje vartojamos kalbos:

  1. Anglų 38 proc.
  2. Vokiečių 14 proc.
  3. Prancūzų 14 proc.
  4. Ispanų 6 proc.
  5. Rusų 6 proc.

Natūralu, kad geriausiai kalbas moka palyginti mažų šalių arba tų, kurių kalbą svetur mažai kas moka, gyventojai. Daugiau kaip 90 proc. aštuonių ES šalių - Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos, Olandijos ir Švedijos - gyventojų teigia, kad be gimtosios, mokantys dar vieną kalbą. Sąrašo pabaigoje - airiai ir britai, kurių atitinkamai 34 proc. ir 38 proc. moka užsienio kalbą tiek, kad galėtų susikalbėti.


Rodyk draugams

Oficialios Europos Sąjungos kalbos

2010-12-05 parašė indrevalaityte

Šiuo atžvilgiu jokios diskriminacijos. Europos Sąjungoje esti 23 oficialiomis pripažintos kalbos. Į ES įstojus naujai šaliai, jos valstybinė kalba tampa oficialiąja ES kalba. Tokį sprendimą kiekvieną kartą priima ES Ministrų Taryba. Tai užtikrina pavieniams ES piliečiams galimybę su ES ir jos institucijomis bendrauti ta pačia kalba, kaip ir su savo šalies valdžios institucijomis. Be to , ES priimti teisės aktai verčiami į visas oficialiąsias kalbas, kad visoje Europos Sąjungoje bet kuruis susidomėjęs pilietis turėtų galimybę iš karto sužinoti apie naują teisės aktą ir jo poveikį jam. ES aktai visomis kalbomis turi tokią pačią teisinę galią ir reikšmę.

Taip ES užtikrina, kad nei vienas pilietis nebūtų diskriminuojamas, nesvarbu, kiek yra jo gimtosios kalbos vartotojų. Taigi vertimas žodžiu ir raštu yra svarbi ES pareiga. 2004-2007 ES oficialių kalbų skaičius padidėjo nuo 11 iki 23, nes įstojo naujų narių. Kalboms imta skirti ypač daugiau dėmesio nei bet kada anksčiau. Taip 2007 m. atsirado nauja politikos kryptis - daugiakalbystė. Siekiama skatinti mokytis kalbų, užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų bendrauti gimtąja kalba, ir visapusiškai išnaudoti daugiakalbystės indėlį į ekonominę, socialinę ir politinę Europos Sąjungos plėtrą. ES įsipareigojimas saugoti kalbų įvairovę, įrodo, kad ES nesiekia, kaip tvirtina kai kurie kritikai, naikinti nacionalinių ar regioninių ypatumų ir keisti jų europiniu vienodumu.

Oficialiosios Europos Sąjungos kalbos:

  1. Olandų;
  2. Italų;
  3. Vokiečių;
  4. Prancūzų;
  5. Danų;
  6. Anglų;
  7. Graikų;
  8. Portugalų;
  9. Ispanų;
  10. Švedų;
  11. Suomių;
  12. Lietuvių;
  13. Latvių;
  14. Estų;
  15. Vengrų;
  16. Lenkų;
  17. Slovėnų;
  18. Slovakų;
  19. Čekų;
  20. Maltiečių;
  21. Airių;
  22. Rumunų;
  23. Bulgarų.

Rodyk draugams

Kalbos svarba

2010-11-11 parašė indrevalaityte

Kalba - tai bene pats svarbiausias tautos unikalumo ir suvenerumo bruožas. Savita kalba kaip ir raštas neatsiejama nuo tautos. Dabar stojant šalims į Europos Sąjungą, įstojusios šalies kalba tampa oficialia ES kalba. Labai svarbu, kad kiekviena kalba būtų pripažinta kaip oficiali, o nebūtų išskiriama viena kokia nors kaip svarbiausia. Labai naudinga mokėti tų šalių kalbas, žinoma, neįmanoma visų išmokti. Tačiau kuo žmogus moka daugiau kalbų, tuo naudingiau jam pačiam. Europos Sąjunga irgi tarsi viena šeima, todėl reikia pažinti savo “šeimos” narius. Kitos kalbos mokėjimas taip pat atveria daugiau galimybių. Žmogus gali išvykti svetur dirbti, gilinti savo įgūdžius bei kelti kitos šalies ekonomiką, o tuo pačiu ir visos ES. Kalbų mokėjimas taip pat stiprina skirtingų šalių kultūrų ryšius, abipusį supratimą ir padeda pavieniems piliečiams užmegzti ryšius besiplečiančioje ir įvairėjančioje Europos Sąjungoje. Manau, jog kalbos svarbumas akivaizdus.

Taigi mokinkimės kalbas ir plėskime savo akiratį :)

Rodyk draugams

Iš kur kildinamos Europos kalbos ?

2010-11-05 parašė indrevalaityte

 

Istorijos eigoje kalbos taip pat keitėsi. Tai lėmė didysis tautų kraustymasis, su kuriuo vis daugiau buvo atnešama kalbų iš Azijos ir kitų žemynų. Kalbų keitimąsi lėmė ir didieji istorijos lūžiai kaip Romos imperijos žlugimas , kuris paskatino prancūzų, italų, ispanų kalbų atsiradimą. Dauguma šiuolaikinių Europos kalbų šaknų slypi Vidurio Azijoje ar Anatolijoje.

Kai kurių kitų Europos kalbų kilmė yra visiškai kita, negu pagrindinių. Pavyzdžiui estų ar vengrų kalbos priskiriamos Uralo kalbų šeimai.

Maltiečių kalba priklauso semitų kalbai, o pavyzdžiui baskų kalba, kuria kalba daugiau nei 800 000 žmonių,  nepriklauso iš vis jokiai šeimai.

Rodyk draugams

Labas pasauli!

2010-11-05 parašė indrevalaityte

BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!

Rodyk draugams